Ne, negalima. Juodojo metalo antikorozinės apsaugos principas, naudojant šaltą cinkavimą, yra dviejų metalų (cinko ir geležies) tiesioginis kontaktas. Jeigu toks kontaktas egzistuoja, tuomet pradeda veikti elektrochemijos principai, pagal kuriuos korozijos veikiamas silpnesnis poroje esantis metalas. Šiuo atveju aktyvesnis yra cinkas, todėl korozija veiks būtent cinką. Geležis nerūdys, kol ant jos paviršiaus išliks cinkas. Jeigu tarp geležies ir cinko egzistuoja tarpiniai sluoksniai (gruntas, rūdžių modifikatorius), elektrocheminio kontakto tarp jų neįvyks, ko pasekoje cinkas vykdys tik izoliuojančios nuo drėgmės medžiagos vaidmenį (kaip paprasti dažai). Todėl siekiant gauti kokybišką apsaugą nuo korozijos, būtina užtikrinti kokybišką kontaktą tarp cinko ir geležies prieš padengimą. Papraščiausias būdas — mechaninis apdirbimas (smėliavimas, metaliniai šepečiai ir pan.). Geležis po tokio apdorojimo netenka pašalinių sluoksnių ir įgyja paviršiaus nelygumų, kurie įtakoja kokybišką elektrocheminį kontaktą tarp metalų. Kontakto kokybę pagerins papildomas apsaugoto metalo nuriebalinimas ksilolu arba solventu. Tokiu būdu paruošto paviršiaus padengimas bus maksimaliai efektyvus.
DŪK
Jeigu cinkuojate dviem sluoksniais, būtina išlaukti 30 minučių prieš cinkuojant antru sluoksniu. Greičiausiai, dengdami antru sluoksniu, neišlaukėte rekomenduotino laiko. Antikorozinė danga pilnai išdžiuva po 4-6 valandų. Tik praėjus ne mažiau 4-6 valandoms, galimas padengimas finišiniais dažais. Kitu atveju galimas lokalinis skuoksniavimasis (iškylimų atsiradimas) dėl tirpiklio garavimo iš GALVANOL sluoksnio. Kitaip nei karštas cinkas, šaltas cinkas gali būti dengiamas bet kokiais lako dažais. Specialūs dažai nėra būtini.
Taip, cinko danga, apdrota šaltu cinku GALVANOL, yra laidi elektrai.
Mišinys GALVANOL yra labai tankus. Vienas litras mišinio sveria 2,5 kg. Nemaišomas, pastebimai išsisluoksniuoja (sunki cinko pudra nusėda ant dugno). Kokybiškai išmaišyti 10 arba 40 kg kibiro turinį mechaniniu būdu fiziškai yra labai sudėtinga. Padengimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo mišinio vientisumo. Būtent dėl to rekomenduojama skirti išmaišymui ypatingą dėmesį ir naudoti tam skirtus instrumentus.
Greičiausiai kaltininkais buvo naudojami tirpikliai. Tirpiklis, kuris yra Galvanol mišinio pagrindas, turi ypatybę garuoti kai įpakavimas atidoramaa. Jeigu darbai buvo atliekami kelias dienas, o Galvanol mišinio kibiras nebuvo sandariai uždarytas, tirpiklis galimai išgaravo. Tokiu atveju Galvanol galima skiesti ksilonu. Jeigu skiedimui naudojami nekokybiški tirpikliai, cinkas laikui bėgant gali pradėti sluoksniuotis.
Taip, galima. Kuo cinkuota danga senesnė, tuo geriau ant jos laikosi antikorozinis mišinys. Senos dangos turi naturalų šiurkštumą, todėl cinkas gerai prilimpa. Norėdami nucinkuoti naują paviršių, geriausių rezultatų pasieksite mechaniškai apdirbę metalą prieš dengdami Galvanol mišiniu. Papildomai nuriebalinę mechaniškai apdirbtą paviršių ksilonu, pasieksite maksimalius rezutatus.
Ne. Nerekomenduojama į mišinio sudėti įmaišyti pašalinių medžiagų. Pagrindinė Galvanol paskirtis – metalo apsauga nuo korozijos. Su šia užduotimi jis susitvarko puikiai. Jeigu Jums reikia konkrečios finišinės dangos spalvos, tuomet rekomenduojama nucinkuotą paviršių nudažyti pageidaujama spalva.
Pagrindinė Galvanol paskirtis – antikorozinė metalo apsauga. Jo spalva nenormuojama pagal RAL skalę. Mišinio atspalvis gali svyruoti nuo šviesesnės pilkos iki tamsesnės. Atspalvis nėra svarbus požymis šaltam cinkavimui. Pagrindinis požymis yra antikorozinės apsaugos efektyvumas.
Taip, žinoma. Galvanol gali būti padengiamas tiek beoriu, tiek pneumatiniu purškimu. Skirtumas tarp šių dviejų padengimo būdu yra antgalio skersmuo ir tirpiklio kiekis (pneumatinis purškimas reikalauja šiek tiek daugiau tirpiklio nei beorinis padengimas). Platesnę informaciją galima rasti Technologiniame padengimo reglamente.
Taip, įmanoma. Šaltas cinkas gali būti padengiamas mechaniškai, tokiu pat būdu gali būti ruošiamas metalas. Cinkavimui namų sąlygomis skirtas video. Aišku, šis metodas yra sudėtingesnis, tačiau netgi specializuotos gamybos metu nepavyksta visiškai atsisakyti mechaninio būdo. Pavyzdžiui mechaniniu būdu patogiausia cinkuoti suvirinimo siūles ir kitas sunkiai prieinamas vietas. Galvanol gali būti dengiamas voleliu arba teptuku. Nuo šio veiksmo jo efektyvumas nesumažėja. Dengiant mechaniniu būdu didžiausią reikšmę įgyja „žmogiškasis faktorius“: galiausiai galima aptikti netolygų padengimą, nekrupščiai pašalintas rūdis, prastai nuriebalintą paviršių, prastus tirpiklius ir pan.
Tyrimų rezultatai, kurie buvo atlikti 2010 metais Mokslinio – Gamybinio Antikorozinės apsaugos centru, leidžia mums daryti tokias išvadas. Galvanol efektyvumas neabejotinas, kadangi su šia medžiaga dirbama nuo 2008 metų ir turime tik gerus atsiliepimus. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad Galvanol – ne dažai, bet būtent „šaltas cinkavimas“. Nėra prasmės gaminti tiesiog dažus, kuriuos sudaro 96 proc. cinko. Galvanol tikrai sukuria cinko dangą, kuri suteikia katodinę apsaugą. Jeigu turitę abejonių – išbandykite. Jeigu šis variantas Jums netinka, tuomet galima naudotis kitomis medžiagomis. Galima išvis niekuo nesinaudoti. Tai Jūsų pasirinkimas.
СŠalto cinko Galvanol tarnavimo laikas matuojamas metais. Konkretus tarnavimo metų skaičius priklauso nuo to, kaip kokybiškai buvo paruošta danga ir kaip atlikti cinkavimo darbai. Susipažinti su oficialomis išvadomis galima čia. Susipažinti su Galvanol tyrimų rezultatais agresyvioje aplinkoje (druskos rūkas) galima čia.
Taip, priklauso. Geležis nekorozijuoja, kol veikia cinko protektorinė apsauga. Geležies korozija prasidės kai cinko sluoksnis bus išnaudotas. Tad galima teigti – kuo storesnis sluoksnis, tuo geriau, tačiau proto ribose. Praktika rodo, kad maksimalus leistinas cinko storis esant kokybiškam padengimui – 200 mikronų dengiant nesideformuojančią geležį; 160 mikronų dengiant besideformuojančią geležį. Be to, reikia turėti omeny, kad kokybišką apsaugą užtikrina danga, kurią sudaro daug plonų antikorozinio mišinio sluoksnių. Vienas geros konsistencijos Galvanol sluoksnis sudaro apie 40 mikronų.
Iš tiesų, Galvanol sukuria matinę dangą. Norint suteikti Galvanol padengtam metalui blizgesį, imituojantį karštą cinkavimą, naudojamas mišinys Alinol. Tai sudėtis, pagaminta naudojant aliuminio miltelius tokiu pat polimerų pagrindu kaip ir Galvanol, todėl puikiai su juo suderinama. Alinol nėra skirtas atskiram metalo dengimui, jis gali būti naudojamas tik kartu su Galvanol mišiniu. Blizgesio efektą galima pasiekti ir nenaudojant Alinol. Užtenka nupoliruoti paviršių, tačiau prisiminkite, kad poliruojant nuimamas maždaug 4-5 mikronų storio cinko sluoksnis.
Technologinėje gamybos grandinėje nėra nesvarbių veiksnių. Negalima supaprastinti sąvokos „šaltas cinkavimas“ iki sąvokos „dažai su cinku“. Skystas cinkas – tai dažų pavidalo cinkas, bet ne dažai su cinku. Šalto cinkavimo veikimo pagrindas – elektrocheminis geležies ir cinko kontaktas. Įmaišius cinko pudros į dažus, Jūs gaunate sugadintus cinko pudra dažus. Elektrocheminio kontakto tarp geležies ir cinko neįvyks, kadangi dažai – dielektrikas (nelaidūs). Statybinių parduotuvių lentynose dažnai galima aptikti „cinko prisotintų dažų“, kuriuos jų gamintojas pataria naudoti kaip antikorozinę apsaugą. Deja, dažniausiai tokia informacija neatitinka realybės ir yra apgaulinga. Šaltame cinkavime labai svarbi ne tik cinko pudros kokybė, bet ir polimerinis užpildas. Polimeras neturi būti kliūtimi elektros srovei. Nenorime Jūsų nuliūdinti, tačiau siekiant kokybiškos antikorozinės apsaugos, geriau įsigyti specialiai tam skirtas medžiagas. Tai leis Jums sutaupyti pinigų, laiko ir pasiekti norimų rezultatų.
Nei viena, nei kita medžiaga netinkama Galvanol skiedimui. Mišinys parduodamas jau paruoštos naudojimui konsistencijos. Tereikia kruopščiai išmaišyti. Jeigu darbo atlikimo metu, talpa su mišiniu nebuvo sandariai uždaryta kelias dienas, tirpiklis dalinai išgaravo (mišinys tapo tirštesnis). Tokiu atveju skiedimui patartina naudoti ksiloną. Atkreipiame Jūsų dėmesį i tai, kad būtina įsigyti ir naudoti kokybiškus tirpiklius, atitinkančius GOST reikalavimus, iš patikimų pardavėjų. Galimas cinko sluoksniavimasis jeigu buvo naudotas nekokybiškas tirpiklis.
Remiantis ankstesne cinkavimo patirtimi, su didžiausia tikimybe galėtume teigti, jog tai lėmė per mažo skersmens naudojamas antgalis (antgalio skersmuo turėtų būti 2-3 mm), taip pat per mažas dažymo pistoleto slėgis (rekomenduojamas slėgis – 0,2 – 0,3 Mpa). Panašios situacijos dažnai sutinkamos, kuomet dažymui naudojama neprofesionali buitinė dažymo įranga.
Galvanol parduodamas paruoštas naudojimui. Esant poreikiui išgauti skystesnę mišinio konsistenciją, galima naudoti ksilolą, tačiau siekiant išsaugoti darbines cinko charakteristikas, tirpiklis turi sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo bendros cinko masės.
Labiausiai tikėtina priežastis – nekokybiškas metalo paruošimas cinkavimui: nepakankamai geras metalo apdorojimas, naudojamas prastas tirpiklis nuriebalinimui ir pan.
Tyrimais patvirtinta, kad šalto ir karšto cinkavimo efektyvumas nesiskiria. Karštas cinkavimas yra tradicinis plačiai žinomas antikorozinės apsaugos būdas, tuo pačiu šaltas cinkavimas iki šiol prastai žinomas būdas netgi tarp specialistų. Lyginant šias dvi technologijas, galima drąsiai teigti, jos šaltas cinkavimas sparčiai populiarėja, kadangi šis būdas yra technologiškai paprastesnis ir pigesnis nei karštas cinkavimas, kurio naudojimas mažėja dėl didelių kaštų ir sudėtingos technologijos.
Cinko dangos Galvanol suderinamos su bet kokiais dažais, taip pat ir su milteliniais.
Antikorozinės apsaugos procedūros veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo metalo paruošimo. Atliekant antikorozinę procedūrą savarankiškai, turite suprasti, kad jos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo metalo paruošimo. Kuo kruopščiau ir atidžiau bus paruošta automobilio kėbulo apačia, tuo ilgiau ir efektyviau tarnaus apsauginis cinko sluoksnis. Iš ilgametės patirties patariame, pirmiausiai, gerai išplauti ir išdžiovinti kėbulo apačią. Cinkuoti reikėtų švarų ir sausą paviršių. Korozijos žymes geriausia šalinti kampiniu šlifuokliu su antgaliu iš metalinio kordo. Taisyklingiausia šiuos darbus atlikti pakėlus automobilį. Po korozijos žymių pašalinimo, negalima laukti ilgiau nei dvi paras (su sąlyga, kad automobilis stovi sausoje aplinkoje). Po valymo procedūros rekomenduojama nuriebalinti paviršių ksilolu arba solventu. Nenaudokite kitų tirpiklių, nes dauguma jų ant metalo palieka plėvelę. Antikorozinį cinkavimą galima atlikti iškart po nuriebalinimo. Jeigu dėl kokios nors priežasties nusprendėte pralleisti nuriebalinimo prcedūrą, tuomet bent jau pašalinkite dulkes. Galvanol džiūsta ganėtinai greitai, todėl antru sluoksniu galima cinkuoti jau po 30-40 min. Leiskite paskutiniam cinko sluoksniui pilnai išdžiūti apie parą laiko jeigu planuojate dengti papildoma apsauga. Beislaikant visų rekomendacijų, savarankiškai atlikta antikorozinė apsauga tarnaus kaip gamykloje atlikta.
Cinko danga, išgaunama šalto cinkavimo būdu, yra matinė, neturi metalinio blizgesio. Kartais būtent šis faktorius lemia kitokių cinkavimo metodų pasirinkimą neatsižvelgiant į jų kaštus. Matinės sktruktūros problema lengvai išsprendžiama Alinol pagalba. Alinol – specialiai sukurta dekoratyvinė-apsauginė danga, puikiai deranti su šalto cinko sudėtimi, suteikianti cikuotam metalui blizgesį. Alinol gali būti naudojamas ant Galvanol arba Himgrandu cinkuoto paviršiaus jau po 30 minučių. Išnaudojama 150 g/m2 esant storiui 40 mkm. Sluoksnis išdžiuva per 30-40 min. Su Alinol galima dirbti esant temperatūriniam režimui ne žemiau -35оС.
Labiausiai tikėtina priežastis: ruošdami metalą Jūs jį nupoliravote. Optimaliausias metalo paruošimo būdas yra smėliavimas. Po smėliavimo metalas yra švarus, bet išlieka tam tikras šiurkštumas. Jeigu metalo paruošimui naudojamas styginis grąžto antgalis, esant didelėms apsukoms metalas nupoliruojamas. Danga tampa pernelyg lygi, kas trukdo kokybiškam kontaktui su Galvanol. Tokiais atvejais, kai įvyksta netyčinis poliravimas, rekomenduojame pasinaudoti grubiu švitriniu popieriumi. Tik šiurkštus paviršius kokybškai „susikontaktuos“ su Galvanol.